Hipertenzijos pasekmės, jei jos nebus gydomos. Ką daryti, kai spaudimas yra nuo iki 90, ir ar tai pavojinga? - Diabetas November


Ką daryti, kai spaudimas yra nuo 140 iki 90, ir ar tai pavojinga?

Arterinė hipertenzijos pasekmės kartais pasireiškia ir vaikystėje, ir paauglystėje   0 gegužės mėn. Nuo m. Pasaulinė hipertenzijos lyga angl. International Society of Hypertension, ISH ir kitomis organizacijomis, gegužės ąją paskelbė Pasauline hipertenzijos diena. Tai buvo padaryta norint atkreipti visų pasaulio gyventojų dėmesį ir padidinti jų supratimą apie aukštą arterinį kraujo spaudimą bei jo grėsmingas pasekmes.

Hipertenzija – įveikiama liga

Penkerių metų periodui — nuo iki m. Eimanto Chachlovo nuotr. Arterinė hipertenzija kartais pasireiškia ir vaikystėje, ir paauglystėje. Šis Pasaulinės hipertenzijos dienos devizas pasirinktas ne atsitiktinai. Jis pagrįstas išsamia medicinine statistika, kuri rodo, kad tiktai 50 proc. Ir tiktai keliose gyventojų populiacijose šis rodiklis viršijo 75 proc.

O kai kuriose gyventojų populiacijose, šios žinios buvo itin menkos — mažiau kaip 10 proc.

Renovaskulinės hipertenzijos priežastys ir gydymas, skirtumai nuo „paprasto“

Siekiant padidinti visuotinį supratimą apie hipertoninę ligą arba arterinę hipertenziją, būtina praktiškai įgyvendinti du ypač  svarbius tikslus: 1 kurti bei hipertenzijos pasekmės vietos bendruomenių gyventojams, priklausantiems rizikos grupėms, tinkamos kompetencijos programas, kaip matuoti ir vertinti kraujo spaudimą; 2 sutelkti visus sveikatos priežiūros profesionalus, kaip įprasta klinikinėje praktikoje, įvertinti arterinį kraujo spaudimą bet kokių klinikinių patikrinimų metu.

Kad praktiškai įgyvendintų šią strateginę nuostatą pasauliniu mastu, Pasaulinė hipertenzijos lyga dirba jei jos nebus gydomos įvairių mokslo draugijų nariais bei visuomenių organizacijų partneriais. Pasaulinės hipertenzijos dienos įžanginės kampanijos metu Pasaulinė hipertenzijos lyga paragino narius ir visus savo partnerius tikrinti arterinį kraujo spaudimą ir pateikinėti gautus duomenis, siekiant ne mažesnio kaip žmonių rezultato.

Parengtos užpildytos formos buvo siunčiamos per Pasaulinės hipertenzijos lygos interneto svetainę www. Padrąsinta puikių m. Pasaulinę hipertenzijos dieną išmatuoti daugiau kaip milijono žmonių arterinį kraujo spaudimą ir kartu pagerinti gyventojų informuotumą hipertenzija ir traukuliai supratimą apie lėtines neinfekcines ligas, kurios nemažai susijusios su aukštu arteriniu kraujo spaudimu.

Kodėl taip svarbu praktiškai kiekvienam matuoti savo arterinį kraujo spaudimą bei žinoti apie hipertenzijos sukeliamas ilgalaikes pasekmes? Mat lėtinės neinfekcinės ligos lemia kuris gydo hipertenziją trečdalius visų mirčių pasaulyje ir net 80 proc.

Širdies ir kraujagyslių ligos yra pagrindinė mirties priežastis tarp visų lėtinių neinfekcinių ligų, o pati arterinė hipertenzija yra svarbiausias koreguojamas rizikos veiksnys gydant širdies ir kraujagyslių ligas.

Arterinė hipertenzija kasmet tampa priežastimi 9,4 milijono žmonių mirčių visame pasaulyje. Apytiksliai tiek, kiek visos infekcinės ligos kartu sudėjus.

hipertenzijos pasekmės, jei jos nebus gydomos

Arterinė hipertenzija yra pripažinta pačiu svarbiausiu rizikos veiksniu širdies ir kraujagyslių ligoms išsivystyti. Lietuvos gyventojų jei jos nebus gydomos mirties priežastys per paskutinius 10 metų išliko tos pačios trys — širdies ir kraujagyslių ligos, piktybiniai navikai ir išorinės mirties priežastys.

Europoje arterinės hipertenzijos paplitimas yra 30—45 proc. Kanadoje vykdant — metų prevencinę programą nustatyta apie 6 mln. Ispanijoje 33 proc. Jungtinėse Valstijose apytiksliai 40 proc. Taigi, tai pasaulinio masto problema. Lietuvoje arterinės hipertenzijos paplitimas visada buvo didelis. Apie m. Lietuvoje nuo m.

Pagal LitHiR programą tirti 40—54 metų vyrai ir 50—64 metų moterys, nesergančios širdies ir kraujagyslių ligomis.

hipertenzijos pasekmės, jei jos nebus gydomos

Išanalizuota 23 pacientų grupė, tirta pirminiuose sveikatos priežiūros centruose. Moterys sudarė 59,9 proc.

Arterine hipertenzija sirgo 57,6 proc. Nė vieno papildomo tradicinio rizikos veiksnio neturėjo tik 6 proc. Higienos instituto Sveikatos informacijos centro duomenimis, situacija Lietuvoje kinta į blogąją hipertenzijos pasekmės — m. Todėl, naudodamiesi proga ir minėdami Pasaulinę hipertenzijos dieną, Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro specialistai ragina bent kelis kartus per metus pasitikrinti savo arterinį kraujo spaudimą.

hipertenzijos pasekmės, jei jos nebus gydomos

Trumpai apžvelkime gausią mokslinę literatūrą apie šią itin paplitusią lėtinę ligą. Pirminė arterinė hipertenzija — tai liga, kuriai būdingas nežinomos kilmės ilgalaikis arterinio kraujospūdžio padidėjimas, ilgainiui pažeidžiami vadinamieji organai taikiniai — širdis, smegenys, kraujagyslės ir inkstai, didėja širdies ir kraujagyslių ligų rizika.

Trumpalaikiai arterinio kraujo spaudimo svyravimai yra būdingi visiems žmonėms, priklausomai nuo daugelio skirtingų išorinių bei vidinių veiksnių: fizinio aktyvumo lygio, metų laiko, paros laiko naktį arterinis kraujo spaudimas turi sumažėtimiego trukmės, darbo krūvio, psichoemocinės būklės ir streso hormonų lygio, alkoholio vartojimo, vaistų, moterims — nėštumo ir t.

Todėl ir liga diagnozuojama tik surinkus išsamią anamnezę ir tik tada, jei jos nebus gydomos yra ilgalaikis ar pastovus arterinio kraujospūdžio padidėjimas.

Ekstremalios pramogos ir arterinė hipertenzija: ar suderinama?

Arterinės hipertenzijos rizikos veiksniai Pagal kilmę arterinė hipertenzija gali būti pirminė apie 90 proc. Daugelis mokslininkų mano, kad arterinė hipertenzija yra polietiologinė liga, kurios susiformavimui greta metabolinių sutrikimų įtaką daro daugiau nei 30 pagrindinių rizikos veiksnių.

Jos atsiradimą lemia išoriniai, vidiniai ir paveldimi veiksniai. Su pirmine arterine hipertenzija susiję daug genų angiotenzino, renino, α2 ir ß2 receptorių ir kt. Svarbiausi hipertenzijos pasekmės arterinės hipertenzijos rizikos veiksniai: genetika lemia 30—60 proc. Antrinės hipertenzijos priežastis gali būti inkstų parenchimos ligos, inkstų arterijų stenozė, feochromocitoma, pirminis aldosteronizmas, Kušingo sindromas, skydliaukės ligos, miego apnėja, aortos koarktacija, ilgai vartojami kai kurie vaistai ir kt.

Dažniausi nutukimas su hipertenzijos rizika ir ligos eiga Ši liga daugelį metų gali nesukelti jokių klinikinių ligos požymių ir gali būti ilgai nepastebėta.

Nematuodamas arterinio kraujo spaudimo žmogus gali ir nežinoti, kad serga.

Populiariausi

Net jeigu liga jau diagnozuota, besimptomė ligos eiga neskatina paciento keisti gyvenseną ar vartoti vaistus. Todėl kai kurie moksliniai straipsniai nurodo, kad arterinę hipertenziją adekvačiai kontroliuoti pasiseka tiktai apie 13 proc.

Ligos eiga ir baigtis priklauso nuo hipertenzijos sunkumo, trukmės, ją lemiančių mechanizmų ir gydymo veiksmingumo. Nenustačius ligos, progresuoja organų jei jos nebus gydomos pažeidimai. Tik po ilgo laiko atsiranda tam tikri simptomai, kurie byloja apie kairiojo širdies skilvelio hipertrofiją, hipertenzinę nefropatiją inkstų pakenkimasretinopatiją akių tinklainės pakenkimaskraujagyslių sienelių intimos pažeidimus ir kt.

Gerokai vėliau gali išsivystyti krūtinės angina, miokardo infarktas, aortos aneurizma ar net jos atsisluoksniavimas, smegenų ir kitų kraujagyslių ligos, inkstų ir širdies funkcijos nepakankamumas.

Ką reikėtų žinoti apie arterinę hipertenziją?

Hipertenzinė krizė — tai greitas ir reikšmingas arterinio kraujo spaudimo padidėjimas, sukeliantis gyvybiškai svarbių organų pavyzdžiui, smegenų, širdies, inkstų kraujotakos sutrikimą. Verta žinoti, kad arterinė hipertenzija kartais pasireiškia vaikystėje ir paauglystėje. Nors vaikų ir paauglių arterinė hipertenzija palyginti mažai tyrinėtas reiškinys, šios būklės paplitimas, įvairių šaltinių duomenimis svyruoja nuo 0,8 iki 5 proc.

Insultas Su hipertenzija vyrai dažnai vysto impotenciją, nes aukštas spaudimas turi neigiamą poveikį seksualinei sveikatai. Laivai praranda elastingumą, dėl kurio jie pradeda susiaurėti. Vaistus galima vartoti atsargiai ir tik prižiūrint gydytojams. Tokie rodikliai gali rodyti sunkių komplikacijų atsiradimą. Nedidelis padidėjimas nuo normos yra priimtinas trimestrui dėl antrojo kraujo tekėjimo etapo.

Lietuvoje atlikti tyrimai rodo didesnį arterinės hipertenzijos paplitimą — 15,9 proc. Deja, dėl nevienodo tiriamųjų amžiaus, skirtingų kraujospūdžio matavimo metodikų bei vertinimo kriterijų įvairių šalių duomenis reikėtų lyginti atsargiai.

Atsižvelgiant į ligos etiologiją, vaikų ir paauglių hipertenzija taip pat gali būti pirminė ar antrinė. Tarp vaikų vyrauja antrinė hipertenzija, o tarp paauglių hipertenzijos pasekmės pirminė hipertenzija. Yra neginčijamų sąsajų, hipertenzijos pasekmės vaikystės, paauglystės ir brandaus amžiaus kraujospūdžio: hipertenzija sirgusių vaikų arterinis kraujo spaudimas suaugus dažniausiai taip pat būna padidėjęs.

Pagal Pasaulinės sveikatos organizacijos rekomendacijas tam tikros populiacijos vaikams ir paaugliams arterinė hipertenzija turi būti diagnozuojama, jei sistolinis ar diastolinis kraujo spaudimas viršija 95 procentilį, nustatytą tam jei jos nebus gydomos vaiko amžiui, ūgiui bei lyčiai.

Diagnostika Hipertenzija — turbūt lengviausiai diagnozuojama lėtinė neinfekcinė liga, kadangi kraujospūdžio matavimas diagnozei nustatyti ir jo kontroliavimas medikamentais yra gana paprastas paruoštos išsamios tarptautinės gydymo ir diagnostikos rekomendacijos, vaistai nebrangūs, dažniausiai geriami kartą per dieną hipertenzijos etiologijos patogenezė nereikia klinikinių laboratorinių tyrimų.

Pati didžiausia problema, kad subjektyviai gerai besijaučiantys žmonės net smalsumo vedini nepasimatuoja savo arterinio kraujo spaudimo. Na, o jeigu pasimatuoja kartą per metus, tai kaip įvertinti gautus rezultatus? Galų gale vienkartinis matavimas gali būti netikslus. Toliau pateikiama vidutinių arterinio kraujo spaudimo dydžių lentelė ir jų interpretacija: Tačiau nepakanka vien nustatyti momentinį arterinio kraujo spaudimo dydį. Būtina ieškoti padidėjusio spaudimo priežasčių, gretutinių susirgimų, vidaus organų pažeidimų, išsiaiškinti, kaip jis kinta per parą tam naudojamas arterinio kraujo spaudimo monitoravimas 24 valandų bėgyje, kuris vis dažniau taikomas ir Lietuvoje.

Slėgio priežastys 140–90

Gydymo pricipai ir metodai Svarbiausias pirmine arterine hipertenzija sergančio paciento gydymo tikslas — sumažinti arterinį kraujo spaudimą iki tinkamo dydžio. Visi pacientai, be išimties, turėtų matuoti arterinį kraujo spaudimą namuose. Todėl būtina pacientus šviesti, motyvuoti ir mokyti vertinti asmeninius matavimo duomenis. Būtina šalinti esamus rizikos veiksnius ir kartu medikamentais normalizuoti arterinį kraujo spaudimą. Bet kokio laipsnio pirminę arterinę hipertenziją reikia pradėti gydyti keičiant paciento gyvenseną.

Pagal Lietuvos ir užsienio mokslinę literatūrą straipsnį hipertenzijos pasekmės Mitybos ir fizinio aktyvumo skyriaus vedėjo pavaduotojas Remigijus Zumeras Naujausios žinios.