Asmenybės paveikslas esant hipertenzijai


Pasaulinei psichikos sveikatos dienai paminėti Kiekvienais metais spalio 10 dieną yra minima Pasaulinė psichikos sveikatos diena, ir kiekvienais metais jai yra suteikiamas pavadinimas, kuris atspindi tam tikras aktualijas susijusias su psichikos sveikata. Šiais metais šios dienos metu siūloma pažvelgti į tuos, kuriems yra diagnozuotas sutrikimas, pavadintas šizofrenija. Šis straipsnis nėra skirtas nagrinėti šizofrenijai kaip ligai; jis skirtas padėti suvokti, kaip galima palengvinti šizofrenija sergančiųjų kasdieninį gyvenimą.

Kadangi šizofrenijos tema yra tikrai plati, šiame straipsnyje apžvelgsime tik vieną — bet tikrai reikšmingą,- jos aspektą: savižudybes sergant šizofrenija, akcentuojant galimą pagalbą bei prevenciją. Garsūs psichiatrijos temomis rašę autoriai jas seniai atkreipė dėmesį į šizofrenija sergančiųjų asmenybės paveikslas esant hipertenzijai savižudybių ypatumus.

Savižudybė yra viena iš dažniausių šizofrenija sergančių asmenų mirties priežasčių, ir skirtingų autorių nurodomas tokios mirties dažnumas svyruoja nuo 4,9 iki 10 proc. Kas dar svarbu? Patys pacientai apie jas rečiau įspėja, o taip sumažėja galimybė suteikti savalaikę pagalbą ir užkirsti kelią savižudybei.

asmenybės paveikslas esant hipertenzijai

Su kuo susijusios savižudybės sergant šizofrenija? Dažna jų priežastis yra depresija, kuri ne visada tinkamai įvertinama tiek paties paciento ir jo artimiausios aplinkos, tiek pačių psichikos sveikatos srityje dirbančių specialistų.

Ypač svarbus aspektas — taip vadinama po-psichozinė depresija, kuri atsiranda jau praėjus pačios psichozės epizodui ir kartais gali būti susijusi ir su paties žmogaus — dažnai jauno ir turinčio didelių lūkesčių — reakcija į sunkią ligą ir visas jo manymu žlugusias ateities perspektyvas. Daugelis autorių atžymi, kad labai pavojingi požymiai, signalizuojantys apie gręsiančią savižudybę, yra pesimizmas bei beviltiškumas, todėl artimieji turi būti ypač atidūs panašaus pobūdžio mintims, išgirstoms iš šizofrenija sergančio asmens lūpų, ypač jei jis neseniai patyrė psichozės epizodą ir grįžo iš ligoninės.

Norėtųsi akcentuoti psichologinės traumos įtaką šizofrenija sergančių asmenų savižudybėms. Pastaraisiais metais pasaulinėje psichiatrijoje vis daugiau kalbama apie tokių traumų įtaką tiek šizofrenija sergančių asmenų savižudybėms, tiek pačių šizofreninių psichozių atsiradimui bendrai. Nustatyta, kad psichologiškai traumuojančias situacijas prieš savižudybę patiria nuo 33 iki 64 procentų šizofrenija asmenybės paveikslas esant hipertenzijai asmenų.

Kiti svarbūs rizikos veiksniai, į kuriuos šizofrenija sergančio asmens šeimos nariai turėtų atkreipti dėmesį, yra tokie: Piktnaudžiavimas psichoaktyviomis medžiagomis, iš kurių svarbu paminėti ne tik mūsų šalyje vyraujantį piktnaudžiavimą alkoholiu, bet ir kanapių preparatų vartojimą, kurie, kaip teigiama, gali netgi prisidėti prie šizofreninės psichozės atsiradimo; Trumpi ir dažni gydymaisi psichiatrinėje ligoninėje; Nesenas išrašymas iš psichiatrinės ligoninės.

Tokie yra šizofrenija sergančių asmenų savižudybių ypatumai.

asmenybės paveikslas esant hipertenzijai

Antroje dalyje norėčiau trumpai pakalbėti apie galimą savižudybių, sergant šizofrenija, prevenciją. Galima išskirti šiuos savižudybių prevencijos lygius: Pirminis — tai savižudybės rizikos faktorių, kurie šizofrenijos atveju yra socialinė izoliacija, depresija, piktnaudžiavimas psichoaktyviomis medžiagomis, beviltiškumas,panaikinimas.

Antrinis skirtas tiems asmenims, kuriems jau nustatyti savižudybės rizikos veiksniai.

Jie gali būti įtakojami depresija, piktnaudžiavimas psichoaktyviomis medžiagomis ir neįtakojami amžius, lytis ir panašiai. Tretinė prevencija skirta tiems asmenims, kurie jau bandė nusižudyti. Ši prevencija ypač svarbi, nes yra nustatyta, kad kartą bandę nusižudyti asmenys dažnai tai kartoja. Yra visa eilė faktorių, kurie gali sumažinti savižudybės riziką sergant šizofrenija.

Kai kurie jų labiau siejasi labiau su medicinine priežiūra, nes šis straipsnis skirtas visuomenei.

Asmenybė: mados ministrė Roza Berten » SAVAITĖ – viskas, kas svarbu, įdomu ir naudinga.

Taigi, faktoriai, kurie gali sumažinti savižudybės riziką sergant šizofrenija, gali būti šie: Bendradarbiavimas gydymo eigoje — tarp paciento, šeimos, medicinos darbuotojų. Šeimos palaikymas. Galimybė pakalbėti apie ketinimą vykdyti savižudybę. Programos, užkertančios kelią piktnaudžiavimui psichoaktyviomis medžiagomis.

Kodėl Rubensas tapė putlius moterų kūnus? » SAVAITĖ – viskas, kas svarbu, įdomu ir naudinga.

Socialinių ir pažintinių funkcijų ugdymas. Gyvenimas aplinkoje — fizinėje ir emocinėje, kuri pritaikyta paciento poreikiams. Psichologinis komfortas — galimybė asmenybės paveikslas esant hipertenzijai ir turėti santykius su kitais. Medikamentinis šizofrenijos gydymas yra tai, kas dažnai akcentuojama įvairiose gydymo schemose.

Tačiau kiekvienas psichinis sutrikimas, įskaitant ir šizofreniją, susijęs ne tik su biologiniais aspektais, kurie puikiai veikiami modernių vaistų psichozėms gydyti, bet ir su psichologiniais bei socialiniais faktoriais.

Psichologiniai faktorių svarba taip pat yra pripažįstama, tačiau niekada negalima pernelyg neįvertinti socialinių faktorių. Šiame kontekste labai svarbu paminėti garsaus suomių profesoriaus, į poreikius orientuoto asmenybės paveikslas esant hipertenzijai gydymo pradininko Yrjo Alanen idėjas. Jo manymu susitikimai su pacientų šeimomis jau pačioje ligos pradžioje yra reikšmingi tolimesnei ligos eigai ir teigiamai įtakoja ligos išeitis.

Jauni žmonės, sergantys šizofrenija, yra žymiai labiau priklausomi nuo savo šeimų, negu kiti jauni žmonės. Šeima neabejotinai svarbu. Tačiau įvairūs ryšiai mus sieja ne tik su šeima, bet ir su visuomene visumoje ir su konkrečia bendruomene, kurioje gyvename.

Revoliucija: galėsime valgyti, kiek telpa, ir nestorėti   35 metais kardiologas Carlas Lavie'is atkreipė dėmesį į keistą tendenciją. Turintys antsvorį arba nutukę žmonės, kuriuos jis gydė nuo širdies nepakankamumo, gyveno ilgiau, nei liekni. Kaip taip gali būti?

Ypač svarbus yra pasitikėjimas, gyvenant bendruomenėje. Pasitikėjimas yra  viena iš būtinų sėkmingo gydymo sąlygų, bet ne tik tarpasmeninis, o ir bendras, egzistuojantis bendruomenėje.

Mes dažnai linkę galvoti, kad gydymo sėkmė yra susijusi su mūsų sukurtais gydymo metodais. Tuo tarpu pacientai labai dažnai kalbėdami apie savo neryškus matymas dėl hipertenzijos gydymui, mini pasitikėjimą, saugumą ir autonomiškumą, o ne piktybiniai hipertenzijos simptomai ir simptomuose.

Minėdami Pasaulinę Psichikos sveikatos dieną įsiklausykime į jų balsą.

  1. Hipertenzija inkstų pažeidimas
  2.  Такая прическа была у Табу в день гибели.
  3. Мы созданы друг для друга.
  4. Soporos tinktūra nuo hipertenzijos
  5. Masažas esant 3 laipsnių hipertenzijai
  6. Gydymas vandens hipertenzija

Ši terapija gali būti taikoma pacientams, kurie turi įvairių socialinių, emocinių, intelektualinių ir kitokių terapinių poreikių.

Taikant muzikos terapiją efektyvi yra ta muzika, kuri klientui yra prasminga ir kurią jis išgyvena bei patiria muzikinėje veikloje kartu su muzikos terapeutu. Muzikos terapijoje yra svarbu ne tik pati muzika, bet ir užsimezgę kliento ir terapeuto tarpusavio santykiai. Pagrindinis muzikos terapijos tikslas — atsipalaidavimo ir ramybės patyrimas, vaizduotės plėtojimas ir teigiamų emocijų išgyvenimas.

Muzikos terapija yra vedama grupėse, kurios sudaromos pagal pacientų psichines būsenas, ir naudojama siekiant sumažinti stresą, nerimą, depresiją.

Muzikos terapiją taiko platus ratas specialistų — asmenybės paveikslas esant hipertenzijai muzikos terapeutai ir muzikos pedagogai, psichologai psichoterapeutai, socialiniai darbuotojai ir kiti specialistai turintys žinių, įgūdžių ir praktikos.

Muzikos terapijoje remiamasi įvairiomis muzikos terapijos ir psichoterapijos teorijomis, kitų muzikos terapeutų patirtimi, įvairiomis atvejų studijomis. Muzika stimuliuoja mūsų emocijas, padeda jas išreikšti ir sureguliuoti. Muzika padeda save pažinti ir išreikšti, atspindi identitetą, lavina dėmesingumą ir koncentraciją, stimuliuoja atmintį, padeda įsiminti ir prisiminti.

  • Liaudies patikrintos priemonės nuo hipertenzijos
  • Ar žinai, kad?

Asmenybės paveikslas esant hipertenzijai elementų įvairove, pokyčių bei kontrastų galimybėmis muzika turi platų spektrą terapinių galių — gerina klausymo įgūdžius bei kalbos suvokimą, padeda suvokti laiką ir asmenybės paveikslas esant hipertenzijai ir gali sukelti tam tikras asociacijas ir vaizdinius, todėl ji gali būti taikoma plačiam klientų ratui. Mūsų kūną muzika veikia tiesiogiai — vibracijomis, iššaukdama tam tikras fiziologines reakcijas — atpalaiduoja, žadina, sutelkia, reguliuoja, aktyvina, ramina.

Muzika — tai kompleksinis stimulas, suaktyvinantis visas smegenų sritis vienu metu ir iššaukiantis kompleksą fiziologinių reakcijų, todėl žmonės skirtingai reaguoja į muziką. Medicininė muzikos terapija — muzika, garsai, vibroakustika yra taikoma fizinių ligų bei negalavimų gydymui ir naudojama gydymo įstaigose, sanatorijose, reabilitacijos, skausmo klinikose. Psichoterapinė muzikos terapija apibūdinama kaip sveikatinimo procesas, kuomet muzika terapeuto pagalba yra naudojama kaip mediumas padedantis klientui patirti įžvalgas suvokiant savo poreikius, jausmus ir mintis, problemas — aplinkinį pasaulį ir savo egzistenciją jame.

Rekreacinė muzikos terapija taikoma siekiant padėti pacientams pajusti džiaugsmą, užsimiršti, įsitraukti į socialinę kultūrinę veiklą. Ugdomoji muzikos terapija taikoma specialiųjų poreikių asmenų ugdymo ir ugdymosi procese — realizuojant pacientų poreikius ir galimybes bei  koreguojant sutrikimus.

Relaksacijos pratybų metu pacientai išmoksta atsipalaiduoti, o reguliariai ją praktikuojant pagerėja fizinė ir psichologinė savijauta, žmogaus jaučia mažiau nerimo, labiau pasitiki savimi. Relaksacija padeda išvengti organizmo arba protinės veiklos išsekimo ir pašalinti liguistą nerimą bei jo psichologines ir fiziologines apraiškas, padeda gydyti ligas, susijusias su asmenybės paveikslas esant hipertenzijai ir įtampa — asmenybės paveikslas esant hipertenzijai griauna mūsų adaptacinius mechanizmus.

Relaksaciją ilgiau praktikuojantiems žmonėms atsiranda pozityvesnis savęs vertinimas, jie jaučiasi galintys labiau kontroliuoti savo gyvenimą. Relaksacija padeda susikaupti ir susikoncentruoti į save, nusiraminti po streso, sumažina emocinę įtampą, nerimą, jaudinimąsi, nedidelį nuovargį. Autogeninė treniruotė arba savitaiga — tai vienas iš relaksacijos būdų.

Ši metodas paremtas tuo, kad klientas ne tik pasyviai klauso terapeuto sakomo teksto, bet ir kartoja jį pats sau. Dažniausiai naudojami autogeninės treniruotės pratimai yra paremti tam tikrų pojūčių savo kūne inicijavimu. Klientas kartojantis savitaigos formules ir sukoncentravęs dėmesį kūne pradeda jausti fiziologinius — šilumos ar šalčio, sunkumo ar lengvumo pojūčius.

Šokiruojanti statistika: storesni žmonės turi daugiau šansų išgyventi daugelį susirgimų?

Pastarieji pojūčiai atsiranda, nes atsipalaiduoja kūno raumenys, išsiplečia kraujagyslės, sulėtėja kvėpavimas ir širdies dažnis. Vizualizacija — tai relaksacijos metodas, kuomet atsipalaidavimo būsena yra pasiekiama vaizdinių pagalba. Vystantis žmogui jo nervų sistema formavosi veikiama gamtos dirgiklių — įvairių vaizdų ir garsų, todėl gamtos vaizdiniai gali būti susiję su nusiraminimu, o tai padeda atsipalaiduoti. Panašiai veikia ir fizinių pojūčių vaizdiniai, kai įsivaizduojami kūną šildantys, atpalaiduojantys ir gaivinantys objektai.

asmenybės paveikslas esant hipertenzijai

Relaksacijoje dažnai yra naudojama muzika, kuri savaime veikia raminančiai ir gali sukelti vaizdinius. Literatūroje rašoma, kad atliekant atsipalaidavimo pratimus nereikia tikėtis greito efekto, nes įsisavinti šiems metodams reikalingas nuolatinis įgūdžių tobulinimas. Juolab, kad vieni atsipalaidavimo būseną pasiekia greičiau, kiti lėčiau, vieniems labiau tinka autogeninės treniruotės, kitiems — vizualizacija.

Tai — individualus dalykas. Relaksacijos būdas — autogeninė treniruotė yra rekomenduotina pacientams, kurie: patiria nerimą, stresą, fizinę ar psichinę įtampą, yra depresiški, turi atminties sutrikimų, yra kamuojami pykčio priepuolių ar psichosomatinių sutrikimų. Vizualizacija yra naudinga pacientams, kurie nori susitvarkyti su neigiamais jausmais ir atgauti emocinę pusiausvyrą, nori geriau pažinti save ir įgauti pasitikėjimo. Relaksacija rekomenduojama pacientams sergantiems įvairiomis depresijomis, esant nerimo sutrikimams.

Ji tinka ir asmenims, kurie turi asmenybinio pobūdžio sutrikimų ir yra motyvuoti gauti pagalbą Relaksacija nerekomenduojama: esant psichozei su elgesio sutrikimais, protiškai atsilikusiems pacientams, aktyviai vartojantiems psichoaktyviąsias medžiagas ir sergantiems priklausomybės ligomis, esant žymiai dezorientacijai, esant manijai bei nemotyvuotiems pacientams. Tam, kad skirtinga atsipalaidavimo technika būtų maksimaliai naudinga ir būtų išvengta neigiamų padarinių, asmenybės paveikslas esant hipertenzijai prieš taikant relaksaciją yra tikslinga gydytojo konsultacija dėl relaksacijos užsiėmimų.

Pasaulio religijose muzika atlieka labai svarbų vaidmenį, tačiau šis straipsnis ne apie muziką ir religiją. Šis straipsnis apie muzikos panaudojimą, gydant depresiją arba tai, kas prieš tūkstančius ar šimtus metų buvo vadinama kitaip pvz.

Pradėkime gal ne nuo istorijos, o nuo galimos istorijos, kuri su mumis kalba iš Biblijos puslapių: visų žinoma yra istorija apie piktųjų dvasių užvaldytą karalių Saulių ir Dovydą, kuris grodamas arfa bei dainuodamas, palengvino pirmojo būseną. Tai vienas iš pirmųjų gydomojo muzikos poveikio, esant psichikos sutrikimams, paminėjimas. Tuo tarpu iš Senovės Graikijos kilo idėjos apie matematinę muzikos harmoniją.

Senovės medicinos tema rašęs autorius Celsas 25 — 50 m. Labai įdomią teoriją yra pateikęs Anicius Boethius — m. Kai pastaroji sutrinka, harmonija gali būti atstatyta instrumentinės muzikos pagalba.

Kitą teoriją pateikė ispanų autorius Ramis de Pareia ? Teologas, filosofas ir medikas Marsilio Ficino — m. Šis autorius manė, kad skambant muzikai sklinda vibracijos, kurios turi gydomąjį poveikį. Dar įdomesnė jo mintis yra apie tai, kad depresiją patiriantis žmogus ir pats turi groti bei, jei gali, kurti muziką.

Taip šis autorius muziką vertino tiek kaip vertingą išorinį veiksnį, gydant depresiją, taip pat ir kaip svarbų vidinį faktorių. Richard Burton remdamasis keliais tuzinais pavyzdžių pagrindė depresijos gydymą muzika kaip efektyvų gydymo metodą. Vokietis Ernst Anton Nicolai — m.

asmenybės paveikslas esant hipertenzijai

Nuostabi yra istorija apie italų kastratą dainininką Carlo Broschi Farinelli — m. Šiame straipsnyje jo vardas minimas ryšium su labai įdomia istorija, kuri vyko Ispanijos karališkajame dvare.

Po trečiosios karalius paklausė dainininko, ko šis norėtų kaip atlygio už suteiktą malonumą.

Gorky Sistemos žmogus. Prižiūri darbą. Gerbia komandų grandinę. Gilinasi į reikalo esmę. Griežtos tvarkos šalininkas.

Pastarasis paprašė karaliaus atsikelti, nusiprausti, apsirengti ir užsiimti valstybės reikalais. Visų nustebimui karalius taip ir padarė.

Ar žinai, kad?

Peršokime kelis šimtmečius, kurie visi paženklinti vienokiu ar kitokiu muzikos panaudojimu gydant psichikos sutrikimus, o konkrečiai depresiją. Po antrojo pasaulinio karo muzikos terapija susilaukė didelio susidomėjimo, ryšium su kuo metais buvo įkurta JAV Nacionalinė Muzikos Terapijos asociacija.