Naujos širdies sveikatos gairės senjorams. Dokumentai ir metodinės priemonės


Remiantis Konstitucinio teismo jurisprudencija sveikata yra viena iš svarbiausių visuomenės vertybių, o jos apsauga yra konstituciškai svarbus tikslas ir viešasis interesas. Tačiau bendrosios valstybės sveikatos politikos spraga ta, kad neakcentuojamas sveikatos stiprinimas, nuo kurio priklauso ne tik žmogaus sveikata, gyvenimo kokybė ir trukmė, darbingumas, bet ir šeimos, bendruomenės, regiono, šalies ūkio našumas, kitaip tariant — valstybės gerovė. Praktiškai sveikatos politikos tikslai neįtraukti į ūkio strategijas, regioninę ir savivaldos politiką, per menkas sveikatos stiprinimo akcentas įmonių, įstaigų strateginiuose dokumentuose.

Nepakankamas kitų valstybės sektorių įsitraukimas įgyvendinant Lietuvos sveikatos metų strategiją. Visuomenėje vyrauja pasyvus požiūris į asmens, savo sveikatą.

SUSIJĘ STRAIPSNIAI

Iki šiol nesuvokta asmeninė gyventojo atsakomybė už sveikatą, jos stiprinimą ir saugojimą. Valstybės sukurtos ir įgyvendinamos atskirų sričių strategijos bei programos neturi nuoseklaus bendradarbiavimo saitų, veikia siauriai ir lokalizuotai, daugiau savarankiškai ir svarbiausia, kad nepagrįstos finansiškai, nenumatytas šių strategijų ir programų įgyvendinimo efektyvumo auditas.

Jų įgyvendinimui neveiksminga ne tik valstybės kontrolės sistema, bet ir pasyvi parlamentinė kontrolė. Dėl pasitikėjimo ir geranoriškumo, įsiklausymo ir suinteresuotumo stokos tarp viešojo ir nevyriausybinio sektoriaus nepasiektas gero, normalaus bendradarbiavimo lygis. Bendradarbiauti vis dar trukdo gajos ir arogantiškos nusistovėjusio elgesio normos bei neefektyvaus bendradarbiavimo patirtys iš anksčiau, kuriomis vis dar remiamasi iki šiol.

Sveikatos sistemą reglamentuojančiuose įstatymuose įtvirtintos naujos širdies sveikatos gairės senjorams akcentuoja ligos diagnozę, traumų profilaktiką ir gydymą, bet ne sveikatos stiprinimą, ligų prevenciją, todėl jų turinys derintinas su PSO apibrėžimais, pagrindiniais sveikatos srities tarptautiniais dokumentais, o taip pat — su mokslininkais, specialistais ir praktikais, analizuojančiais sveikos gyvensenos sritį.

Tobulintinas sveikatos priežiūros teisinis reguliavimas, nes neužtikrina efektyvaus ir veiksmingo teisės į sveikatos apsaugą įgyvendinimo. Valstybės biudžetas, skirtas sveikatos apsaugos sistemai, per dvidešimt metų išaugo nuo 0,4 mlrd. Biudžete yra bendri asignavimai tiek asmens, tiek visuomenės sveikatos priežiūrai finansuoti. Didžioji valstybės biudžeto lėšų dalis skiriama gydymui, medicininėms priemonėms ir farmacijai, o gyventojų sveikatai stiprinti — tik apie 5 proc.

Panaši situacija ir formuojant savivaldybių biudžetus. Todėl Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžeto įstatyme būtina išskirti asignavimus itin svarbiai sričiai — gyventojų sveikatos stiprinimui fiziniam aktyvumui, sveikai ir subalansuotai mitybai, streso mažinimui, psichoemocinio stabilumo užtikrinimui, žalingų įpročių prevencijai, saugiai ir sveikai darbo, gyvenamajai aplinkai ir pan.

Vykdant sveikos gyvensenos projektus ypač formalaus ir neformalaus švietimo srityse per menkai pasinaudota ES paramos ir kitomis lėšomis. Iki šiol mažai žinomas, tinkamai nesuvoktas Valstybinio visuomenės sveikatos fondo vaidmuo, jo lėšų panaudojimo tikslai, efektyvumas, vertinimo kriterijai bei vis dar subjektyvus ekspertų parinkimas. Neviešinamos galimybės tokius fondus steigti įmonėms, įstaigoms išskyrus biudžetineskitiems fiziniams ir juridiniams asmenims, įkurtų minėtų fondų veikla nepopuliarinama.

naujos širdies sveikatos gairės senjorams

Nėra oficialios informacijos, kaip fondo lėšos panaudojamos darbuotojų sveikatos stiprinimui ir tausojimui. Neparengti sveikatos stiprinimo srities lėšų finansavimo kriterijai.

Konferencijos

Stokojama sveikatinimo išteklių telkimo ir mokslu bei gerąja praktika pagrįstų sprendimų į sveikatą skatinančius mechanizmus. Neatliekama bendruomenių sveikatos stiprinimo pajėgumų didinimo, socialinių ir ekonominių veiksnių poveikio analizė. Nesukurtos ekonominės, socialinės, finansinės, skatinamosios—moralinės paskatos verslo subjektams, kad jie galėtų remti darbuotojų sveikatos stiprinimo sritį sveiką gyvenseną.

Gyventojų sveikatos stiprinimui nekooperuojamos visų sričių lėšos — švietimo, socialinės, sveikatos, aplinkos apsaugos, susisiekimo, žemės ūkio ir kt. Tam nesukurta ir teisinė bazė. Neveiksmingas, neefektyvus valstybės biudžeto, savivaldybių biudžetų, valstybės pajamų paskirstymas.

Neišspręsta didelės pajamų nelygybės problema, neobjektyvi mokesčių sistema mažina galimybes finansuoti ne tik socialinės apsaugos sistemą, bet ir padidinti valstybės biudžeto, savivaldybių biudžetų išlaidas sveikatos tausojimui ir stiprinimui, sportui, turizmui ir kitoms su sveikata susijusioms sritims, ne tik naujos širdies sveikatos gairės senjorams priežiūrai ligoninėms, vaistams ir pan.

Nenumatyta finansinė grąža įmonėms, investuojančioms į darbuotojų sveikatą, saugią ir sveiką darbo aplinką. Nors visuomenės sveikatos stiprinimui 47 savivaldybėse įsteigti Visuomenės sveikatos biurai toliau — VSBo nuo m. Senstanti šalies visuomenė, didėjanti jaunų darbingo amžiaus gyventojų emigracija didina sveikatos priežiūros sistemos išlaidas, gausėja privalomojo sveikatos draudimo sistemos finansinių problemų.

Nors m. Pagal PSO atliktą 19 ES šalių gyventojų finansinės apsaugos analizę, Lietuvos naujos širdies sveikatos gairės senjorams ūkiams tenka pernelyg didelė sveikatos sistemos finansavimo našta, nes kas dešimtas namų ūkis patiria vadinamąsias katastrofines sveikatos išlaidas pagal PSO metodiką, tokiomis vadinamos išlaidos sveikatai, kurios viršija 40 proc. Iš penktadalio mažiausiai pasiturinčių namų ūkių net 25 proc.

naujos širdies sveikatos gairės senjorams

Lietuvai, kaip ES šaliai, šis rodiklis yra pernelyg aukštas. Valstybinės ligonių kasos m.

Nuorodos kopijavimas

Gyventojai per mažai skiria dėmesio sveikai gyvensenai, ko pasekoje dažnai naudojasi stacionarios asmens sveikatos priežiūros paslaugomis, didelę dalį savo pajamų išleidžia vaistams. Sveikatos priežiūros sektoriuje dažna neoficialių mokėjimų gydytojams naujos širdies sveikatos gairės senjorams.

naujos širdies sveikatos gairės senjorams

Dėl didėjančios socialinės atskirties, per lėtai augančiai gyventojų perkamajai galiai neįstengiama sveikai gyventi — aktyviai judėti, sveikai maitintis, aktyviai leisti laisvalaikį. Visa tai nesudaro realių galimybių jų sveikatos stiprinimui, sveiko gyvenimo būdo įtvirtinimui ir puoselėjimui. Mažai tikėjimo, pasitikėjimo savo valstybe ir jos institucijomis.

Tai esminiai veiksniai, nulemiantys ir emigracijos dydį, demografiniai pokyčiai — gyventojų skaičiaus mažėjimas nuo 3,7 mln. Daugelį metų mažėjęs natūralus gyventojų prieaugis ir toliau neigiamas. Nerimą kelia Lietuvos demografinė padėtis ir ateitis. Lietuva m.

  • Kaip atitolinti diagnozę, kuri nusineša kas antrą lietuvį   64 — Gydytojai akcentuoja, kad žmogus turi judėti, būti fiziškai aktyvus.
  • Cikorija sergant hipertenzija

Moksliniai tyrimai m. Šalies studentų psichologinės sveikatos būklės m. Didėja sergančiųjų psichinėmis ligomis. Dar vis sudėtinga gauti gyventojams pirminės psichikos sveikatos priežiūros paslaugas, nes 26,9 proc. Lietuvoje m.

Straipsniai ir naujienos

Lietuvos gyventojų sveiko gyvenimo trukmė toliau — SGT m. Širdies ir kraujagyslių sistemos ligos Lietuvoje, kaip ir visoje Europoje, buvo ir tebėra pagrindinė mirties priežastis. Lietuvos gyventojų mirties priežasčių struktūra jau daugelį metų išlieka nepakitusi: trys pagrindinės mirties priežastys — kraujotakos sistemos ligos, piktybiniai navikai ir išorinės mirties priežastys m. Nuo kraujotakos sistemos ligų mirė daugiau nei pusė, t.

Vyrų mirtingumo rodiklis m. Daugiausia 47,8 proc. Analizuojant darbuotojų bendrą sergamumą, jau eilę metų dominuoja jungiamojo audinio ir raumenų hipertenzija nuo svorio skeleto ligos ir jas įtakojantys veiksniai. Kas ketvirtas dirbantis gyventojas kaip veiksnius, galinčius turėti įtakos fizinei sveikatai, su kuriais susidūrė darbe, nurodė varginančią kūno padėtį ar judesius dirbant bei veiklą, reikalaujančią įtemptai žiūrėti.

Paskutinių metų darbingo amžiaus žmonių sergamumas bendroje populiacijoje skeleto raumenų ir jungiamojo audinio ligomis pagal dažnumą yra trečioje vietoje po kvėpavimo ir naujos širdies sveikatos gairės senjorams sistemos ligų. Tai buvo daugiausiai tarp visų ES šalių ir 2,5 karto viršijo ES vidurkį.

PSO duomenimis, m. Nors  mažmeninėje prekyboje ir maitinimo įmonėse mažėja alkoholinių gėrimų pardavimas, tačiau kaimo vietovių mažų parduotuvių didžiąją apyvartos dalį sudaro būtent prekyba alkoholiniais gėrimais. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto atlikto PSO koordinuojamo tarptautinio mokyklinio amžiaus vaikų gyvensenos ir sveikatos tyrimo Health Behaviour in School-aged Children duomenimis m.

Rekomendacijos | Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija

Lietuvoje savižudybių skaičius m. Lietuvos gyventojų fizinis pasyvumas yra vienas svarbiausių širdies ir kraujagyslių sistemos rizikos ligų veiksnių, taip pat susirgti antro tipo diabetu, tam tikromis vėžio formomis, rizika turėti antsvorį. Lietuvos gyventojų fizinis aktyvumas yra mažesnis, negu Suomijoje, Olandijoje, Danijoje suaugusiųjų Lietuvos žmonių gyvensenos tyrimų duomenimis Kauno medicinos universiteto  m. I, su vėlesniais pakeitimais nuostata dėl privalomų ne mažiau kaip 3 savaitinių kūno kultūros pamokų, Sveikatos ugdymo bendroji programa patvirtinta m.

Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministro įsakymu Nr. Tinkamai nepasirengta šalies bendrojo ugdymo mokyklose įgyvendinti Sveikatos ir lytiškumo ugdymo bei rengimo šeimai bendrąją programą patvirtinta m. Situacija nesikeičia ir praėjus dešimt metų; Remiantis m. Terapinių ligų grupėje vyrauja širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo sistemos ligos. Naujai nustatyti sveikatos sutrikimai ar traumos sudaro apie proc. Dėl sveikatos atleidžiami anksčiau nuo karo tarnybos, pasiskirstymas pagal ligų grupes: 35 proc.

Iki šiol nesukurta Lietuvos gyventojų fizinio aktyvumo stebėsenos monitoringo sistema, o kai kuriais atvejais dėl skirtingų fizinio aktyvumo tyrimo priemonių ir tyrimų pobūdžio gautus duomenis sunku vertinti ir lyginti su kitų šalių fizinio aktyvumo rodikliais.

Nėra vaikų fizinio pajėgumo duomenų, mokyklinio amžiaus vaikų fizinis pajėgumas netestuojamas. Nebaigta kurti šalies bendrojo ugdymo mokyklų mokinių fizinio pajėgumo sistema. Pagal suaugusių gyventojų faktinės mitybos tyrimų duomenis, Lietuvoje 17,7 proc. Dėl to išaugęs sergamumas lėtinėmis ligomis. Nutukimas yra susijęs su įvairiomis širdies ir kraujagyslių ligomis, cukriniu diabetu, sąnarių ligomis bei įvairiomis vėžio formomis m.

Importuojami prastos kokybės maisto produktai tiek iš ES, tiek iš kitų pasaulio šalių. Maisto pramonė objektyvus hipertenzija sergančio paciento tyrimas platų įvairių maisto produktų: šaldytų, vytintų, rūkytų, virtų, pasterizuotų, pagamintų pusgaminių, įvairių užkandžių, salotų pasirinkimą.

Nemaža dalis tokių produktų — naujos širdies sveikatos gairės senjorams energinės vertės, turinčių daug nesveikų riebalų, cukraus, druskos, tačiau mažai skaidulinių medžiagų. Atsivežtiniai produktai brangūs, o naujos širdies sveikatos gairės senjorams pajamos — 4 kartus mažesnės, negu ES. Didėjant prekių pasiūlai, mažiau išprusę vartotojai renkasi naujos širdies sveikatos gairės senjorams, bet ne tokius sveikus produktus.

Formuojasi neteisingos mitybos įpročiai, o tai veikia gyventojų vartotojų sveikatą. Dėl didelio užimtumo gyventojai vis rečiau valgo šviežią karštą maistą, vis dažniau užkandžiauja sumuštiniais ir pan. Mokyklinio amžiaus vaikai per mažai vartoja daržovių ir vaisių.

Tik 38,6 proc.

naujos širdies sveikatos gairės senjorams

Lyginant su kitomis šalimis, Lietuvoje vaikai per daug valgo saldžių produktų, todėl kas penktas mokyklinio amžiaus vaikas m. Darželiuose ir bendrojo ugdymo mokyklose, remiantis Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnybos patikromis, vaikams tiekiamuose maisto produktuose patiekaluose pastoviai trūksta 10 proc. Tik pusė klasių mokinių valgo pusryčius 39,9 proc. Nuo iki metų Lietuvoje beveik 3 kartus nuo 47,2 iki ,1 narkomano gyventojų išaugo oficialieji sergamumo narkomanija rodikliai.

NAUJAUSI KOMENTARAI

Narkotikai sparčiai plinta tarp paauglių ir jaunimo. Didėja paauglių skaičius, bandžiusių narkotikus. Pagal m. Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento atliktą psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo paplitimo Lietuvoje tyrimą nustatyta, kad 11 proc.

Nutarėte pradėti sportuoti – darykite tai nerizikuodami savo sveikata - DELFI Sveikata

Pastaraisiais metais didėjo vaikų sergamumas cukriniu diabetu, toliaregyste, lėtiniu otitu, stemplės, skrandžio ir dvylikapirštės žarnos ligomis, artropatijomis. Daugėja nutukusiųjų, dažnėja endokrininės ligos, daugėja psichoemocinių sutrikimų, kraujotakos ligų ir kt.

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto, Higienos instituto ir Vilniaus universiteto mokslininkai m. Vaikų kraujo tyrimai rodo, kad dažniausiai vaikai susiduria su cukriniu diabetu, anemija ir vitamino D trūkumu. Vis dažnesnės vaikų ortopedinės problemos.

naujos širdies sveikatos gairės senjorams

Abiturienčių jungtinio sveikatinimo projekto m. Trūkstant šio saulės vitamino net ir jauniems žmonėms gali keistis kaulų struktūra, mažėti raumenų jėga, didėti cukrinio diabeto, aukšto arterinio kraujospūdžio ir nutukimo pavojus, kisti kiaušidžių veikla ir kt. Projekto metu taip pat paaiškėjo, kad geležies trūksta beveik 30 proc.

Tokia latentinė būsena tikimybę sirgti mažakraujyste padidina beveik 4 kartus. Dėl nelanksčios darbo rinkos: gyventojams sudėtinga skirti laiko sveikatos stiprinimui, sveikam gyvenimo būdui. Didelis užimtumas, nelankstūs darbo grafikai, o darbas ir finansiškai prastai apmokamas — per maži atlyginimai, išmokos, kitos pajamos, didelė pajamų nelygybė, regioniniai gyvenimo lygio, gyvenimo kokybės, socialinės būklės skirtumai, nepakankamos higienos sąlygos darbe.

Nesudaromos tinkamos higienos sąlygos darbingiems žmonėms sportuoti, judėti, į darbą vykti pėsčiomis ar važiuoti dviračiu. Nesukurta profesinės sveikatos priežiūros koncepcija šalyje. Nesukurta patraukli, reikalinga infrastruktūra darbo, mokymosi, gyvenamojoje vietoje. Nėra tikslios statistikos duomenų apie poilsio rekreacines zonas, mini sporto aikšteles, riedlenčių aikšteles, dviračių, pėsčiųjų takus, poilsio parkus ir pan. Naujai statomose Lietuvos miestų gyvenamosiose teritorijose beveik nelieka viešų, aktyviam poilsiui skirtų erdvių.

Nors ir turime nemažai žalių zonų, bet jas nepakankamai išnaudojame sveikatingumui, saugodami nekilnojamąsias naujos širdies sveikatos gairės senjorams, miesto centrus, mažiname galimybę gyventojų poilsiui. Negerėja aprūpinimas įvairiomis sporto priemonėmis, sporto infrastruktūra šalies bendrojo ugdymo mokyklose, profesinėse mokymo įstaigose, kolegijose ir universitetuose.

Nenumatyti darbdavių skatinimo mechanizmai investuoti į darbuotojų sveikatą, darbdaviai per mažai arba visai tam nekreipia dėmesio prisideda savo lėšomis gerindami sąlygas savo darbuotojams aktyviai fiziškai veiklai, mėgėjiškam sportavimui, mankštinimuisi darbo metu ir po darbo: salių, aikštelių įrengimas, sporto priemonių įsigijimas, poilsio zonų su treniruokliais įrengimas, kitų sąlygų sukūrimas saunų, mažų baseinų, ir pan.

Ugdant sveikatą, ją stiprinant nepakanka perteikti tik norimos informacijos, naujos širdies sveikatos gairės senjorams žinoti, kaip sveikai gyventi. Sveikos gyvensenos sąvoka nėra apibrėžta.

Kieno širdims gresia pavojus sportuojant? | ventosdarzelis.lt

Tobulintini teisės aktai, apibrėžiantys sveikatą žalojančią ir sveikatą tausojančią gyvenseną. Vaikas, padedant mokyklai ir šeimai, turi susiformuoti sveikos gyvensenos nuostatas ir jomis vadovautis ateityje, tai yra, žinių perteikimas mokiniams bei jų tėvams apie sveiką gyvenseną turi būti įsisąmonintas ir jų pagrindu suformuotos sveikos gyvensenos nuostatos ateičiai, visam gyvenimui.

Savivaldybių VSB vaidmuo tausojant ir stiprinant gyventojų sveikatą dar vis nepakankamas.